SB-tei (sutrumpintai: SBT) yra Japonijos amfibinių puolimo laivų potipis, priklausantis beveik identiąkoms klasėms, numeriais 101 ir 103 ią Antrojo pasaulinio karo laikotarpio. Ią viso buvo sukurta apie 70 abiejų klasių vienetų (ty Nr. 101 ir Nr. 103). Standartinė ąių laivų talpa buvo 950 tonų, bendras ilgis – 80,5 metro, o plotis – 9,1 metro. Maksimalus greitis nevirąijo 13,5-14 mazgų. ©io tipo vienetų ginkluotė buvo labai įvairi, tačiau daľniausiai j± sudarė 76,2 mm patranka, 25 mm prieąlėktuviniai pabūklai ir giluminiai uľtaisai.
101 ir 103 klasių desantiniai laivai, įskaitant SB-tei porūąį, buvo sukurti daugiau ar maľiau sėkmingai bendradarbiaujant Japonijos kariniam jūrų laivynui ir armijai, kuri po kampanijos Gudalkanalo saloje (1942 m. rugpjūčio mėn. – 1943 m. vasario mėn.) padarė iąvad±, kad jiems reikia naujo tipo desantinio laivo, kurį būtų galima gaminti masiąkai ir kuris būtų kuo pigesnis. Tuo pat metu naujųjų vienetų projektas tam tikru mastu buvo paremtas Vokietijos pusės pateikta informacija, gauta per operacij± "Torch" (1942 m. lapkritis), ir, ľinoma, apie s±jungininkų desantinius vienetus, ypač LCT. Daľnai teigiama, kad japonų dizaineriai "tiesiog" padidino LCT barľas ir pritaikė jas japonų poreikiams bei gamybos galimybėms. Tačiau galiausiai atsirado gana sėkmingų desantinių laivų tipų. Verta pridurti, kad pagrindinis skirtumas tarp jų buvo varomoji jėga: 101 klasės agregatai buvo varomi dyzeliniais varikliais, o 103 klasės – garo jėgaine.