Afrika Korps (pilnas vokiškas pavadinimas: Deutsches Afrikakorps, sutrumpintai DAK) šnekamojoje kalboje suprantamas kaip bendras vokiečių žemės vienetų, kovojusių Šiaurės Afrikoje 1941–1943 m., pavadinimas. Afrika Korps susikūrė 1941 m. vasarį, dėl skaudžių pralaimėjimų, kuriuos italų armija patyrė mūšiuose su britais Afrikoje 1940–1941 m. sandūroje. Jo pagrindinė užduotis buvo padėti Italijos sąjungininkui ir sustabdyti britų kariuomenės veržimąsi į Libiją. Dalinio vadas buvo generolas, vėliau – feldmaršalas Erwinas Rommelis. Iš pradžių DAK sudarė tik 5-oji lengvoji divizija (vėliau pertvarkyta į 21-ąją šarvuočių diviziją), 1941 m. gegužę prie jos prisijungė 15-oji šarvuočių divizija, o 1941 m. pabaigoje – 90-oji lengvoji divizija. Verta pridurti, kad jau 1941 m. viduryje buvo įkurta Panzergruppe Afrika, kuriai vadovavo Erwinas Rommelis, o prie jos prisijungė Afrika Korps. Nepaisant gynybinių užduočių, DAK (arba plačiau – Panzergruppe Afrika) labai greitai po išsilaipinimo – savo vado iniciatyva – pradėjo griežtai puolimo operacijas, 1941–1942 metais britams sukeldamas virtinę pralaimėjimų dykumoje. Tačiau būtent tada jos vadas buvo pramintas Dykumos lape. Tačiau tuo pat metu DAK nuo pat pradžių vargino tiekimo problemos, kurios turėjo neigiamos įtakos jos gebėjimui vykdyti puolamuosius veiksmus. Jis patyrė reikšmingą pralaimėjimą antrajame El Alameino mūšyje (1942 m. spalio mėn.–lapkričio mėn.), dėl kurio DAK buvo priverstas trauktis iki Tuniso, kuriame kovojo iki 1943 m. gegužės mėn.
Vokiečių šarvuotų ginklų, įskaitant šarvuotus automobilius ir šarvuočius, kūrimą aiškiai reglamentavo ir trukdė 1919 m. Versalio sutarties apribojimai. Ši padėtis radikaliai pasikeitė po to, kai 1933 m. valdžią atėmė naciai ir buvo pradėta praktiškai neribota ginklų programa. Dėl to 1935 m. į liniją pradėjo eiti pirmieji sėkmingi keturračiai šarvuočiai Sd.Kfz.221 / 222/223, o netrukus ir Sd.Kfz.231 šeimos automobiliai ant aštuonių ratų važiuoklės. Tuo pačiu metu buvo stengiamasi pasitraukti iš linijos, o transporto priemonių, taip pat pažymėtų Sd.Kfz.231, tačiau ant šešių ratų važiuoklės, gamyba buvo apribota. Visos šios transporto priemonės pasirodė labai naudingos jau pirmosiose Antrojo pasaulinio karo kampanijose, ypač žvalgybinėje veikloje, bet ir kaip radijo ryšio ar komandų transporto priemonės specializuotose versijose. Žinoma, Antrojo pasaulinio karo metu vokiečių kariuomenė į liniją pristatė naujus šarvuotus automobilius, iš kurių Sd.Kfz.234 nusipelno ypatingo dėmesio. Verta pridurti, kad vokiški šarvuoti automobiliai pirmiausia buvo naudojami šarvuočių divizijose, o nuo 1943 m. – ir šarvuotųjų grenadierių divizijose, bet ir pėstininkų divizijose jų žvalgybos divizijose.