Minskas buvo sovietinis lengvasis lėktuvnešis su klasikiniu varikliu. Po šiuo agregatu kilis buvo padėtas 1972 m., paleidimas įvyko 1975 m. rugsėjį, o pradėtas naudoti 1978 m. Bendras laivo ilgis – 273 metrai, bendras plotis – 32,7 metro, o visa jo talpa – apie 38 000 tonų. Didžiausias greitis buvo iki 32 mazgų. Borto ginkluotę sudarė: 4 dvigubi raketų paleidimo įrenginiai SS-N-12, du SA-N-3 dvigubi raketų paleidimo įrenginiai, du 76,2 mm dvigubi pabūklai ir aštuoni 30 mm AK-630 komplektai. Lėktuvnešis galėjo priimti iki 28 orlaivių, įskaitant, pavyzdžiui, sraigtasparnius Ka-25 ar Ka-27 arba Jak-38 lėktuvus.
Minskas buvo antras pagal dydį Kijew klasės lėktuvnešis (Kijevas, projektas 1143). Šio tipo agregatai buvo sukurti remiantis patirtimi, įgyta eksploatuojant Maskvos klasės lėktuvų kreiserius. Panašiai kaip jie, jie turi galingą borto ginkluotę, atitinkančią ne vieną to meto minininką, tačiau turi ir daug platesnį oro denį, leidžiantį valdyti lėktuvus Jak-38. Pagrindinė Kijew tipo laivų užduotis buvo kovoti su povandeniniais laivais (ZOP) – ypač amerikiečių SSBN daliniais, ginkluotais "Polaris" raketomis. Taikos metu jie pirmiausia vaidino propagandinį vaidmenį ir turėjo atstovauti Sovietų Sąjungos jūrų galiai. Vienas iš šios klasės laivų, t.y. Minskas, buvo pastatytas prie Juodosios jūros Nikolajeve. Netrukus po to, kai pradėjo tarnybą, Minskas buvo priskirtas Juodosios jūros laivynui, tačiau 1979 m. jis buvo perduotas Ramiojo vandenyno laivynui. 1981–1982 m., po keleto Yak-38 avarijų, buvo pakeista lėktuvnešio paleidimo denio architektūra. 1982–1983 m. padalinys veikė Indijos vandenyno baseine, o 1986 m. mandagumo vizito metu KLDR atstovavo Sovietų Sąjungos vėliavą. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje buvo planuotas kapitalinis Minsko remontas, tačiau 1993 metais blokas galiausiai buvo uždarytas. Nuginkluotą laivą įsigijo viena iš Kinijos kompanijų, jis nutemptas į KLR ir paverstas muziejiniu laivu bei pramogų centru, kurį jis atlieka nuo 2000 m.