Ramcke Brigade (taip pat žinomas kaip Fallschirmjäger-Brigade Afrika) yra Vokietijos oro desantinis padalinys, veikė 1942–1943 m. Brigada savo neoficialų pavadinimą, tai yra Ramcke Brigade, paėmė iš savo vado pavardės - Hermann Ramcke. Brigada buvo suformuota 1942 m. ir nuo pat pradžių kovojo Šiaurės Afrikoje, dalyvaudama 1-ajame El-Alameino mūšyje. Jo eigoje dalinys buvo apsuptas, tačiau jo kariams, nepaisant didelių nuostolių, pavyko drąsiai prasiveržti į savo linijas. 1942 m. spalio-lapkričio mėnesiais dalinys kovėsi antrajame El-Alameino mūšyje, patirdamas papildomų nuostolių, o po Ašies valstybių pralaimėjimo šiame mūšyje per Tripolitaniją pasitraukė į Tunisą, kur kovėsi paskutiniuose mūšiuose. Šiaurės Afrikoje. Dalinio kapituliacija įvyksta 1943 m. gegužės mėn. Visą laiką Ramcke brigadoje buvo trys pėstininkų parašiutų batalionai, mokomasis batalionas, artilerijos batalionas, prieštankinė ir inžinerinė kuopa, taip pat ryšių ir sanitariniai daliniai.
Afrika Korps (pilnas vokiškas pavadinimas: Deutsches Afrikakorps, sutrumpintai DAK) šnekamojoje kalboje suprantamas kaip bendras vokiečių žemės vienetų, kovojusių Šiaurės Afrikoje 1941–1943 m., pavadinimas. Afrika Korps susikūrė 1941 m. vasarį, dėl skaudžių pralaimėjimų, kuriuos italų armija patyrė mūšiuose su britais Afrikoje 1940–1941 m. sandūroje. Jo pagrindinė užduotis buvo padėti Italijos sąjungininkui ir sustabdyti britų kariuomenės veržimąsi į Libiją. Dalinio vadas buvo generolas, vėliau – feldmaršalas Erwinas Rommelis. Iš pradžių DAK sudarė tik 5-oji lengvoji divizija (vėliau pertvarkyta į 21-ąją šarvuočių diviziją), 1941 m. gegužę prie jos prisijungė 15-oji šarvuočių divizija, o 1941 m. pabaigoje – 90-oji lengvoji divizija. Verta pridurti, kad jau 1941 m. viduryje buvo įkurta Panzergruppe Afrika, kuriai vadovavo Erwinas Rommelis, o prie jos prisijungė Afrika Korps. Nepaisant gynybinių užduočių, DAK (arba plačiau – Panzergruppe Afrika) labai greitai po išsilaipinimo – savo vado iniciatyva – pradėjo griežtai puolimo operacijas, 1941–1942 metais britams sukeldamas virtinę pralaimėjimų dykumoje. Tačiau būtent tada jos vadas buvo pramintas Dykumos lape. Tačiau tuo pat metu DAK nuo pat pradžių vargino tiekimo problemos, kurios turėjo neigiamos įtakos jos gebėjimui vykdyti puolamuosius veiksmus. Jis patyrė reikšmingą pralaimėjimą antrajame El Alameino mūšyje (1942 m. spalio mėn.–lapkričio mėn.), dėl kurio DAK buvo priverstas trauktis iki Tuniso, kuriame kovojo iki 1943 m. gegužės mėn.