Demianske mūšis (vok. Kessel von Demjansk) buvo žaidžiamas nuo 1942 m. vasario 8 d. iki balandžio pabaigos, nors kai kurie istorikai šio mūšio pabaigą nukelia į 1942 m. gegužės pradžią. Spėjama, kad pirmosiomis šio mūšio dienomis vokiečių pusėje dalyvavo apie 96 000 karių, o sovietų pusės pajėgos tėra apytiksliai – galima daryti prielaidą, kad Raudonoji armija tikrai turėjo didžiąją daugumą. Generolai vadovavo vokiečių pusei Walteris von Brockdorffas ir Waltheris Kurtas von Seydlitzas, o sovietų pusėje – generolas Paweŗas Kuroczkinas. Mūšis vyko į pietus nuo Leningrado dėl vokiečių fronto lūžimo, pirmiausia Stará Russa miesto rajone, į pietus nuo Ilmeno ežero. Vokiečių pusė, iš pradžių negalėdama sustabdyti savo kariuomenės apsupimo ties Demianske, nusprendė sukurti savotišką "oro tiltą", kuriuo apsupti kariai būtų aprūpinami amunicija ir maistu, o sužeistieji išvežami. Ne kartą buvo bandoma pralaužti apsuptį, tačiau tik 1942 m. balandžio 21 d. bandymas pasirodė esąs efektyvus ir baigėsi apsupimo pralaužimu bei vokiečių kariuomenės išvedimu. Skaičiuojama, kad per operaciją vokiečių kariuomenė neteko apie 55 000 žmonių ir apie 250-300 lėktuvų.
Demianske mūšis (vok. Kessel von Demjansk) buvo žaidžiamas nuo 1942 m. vasario 8 d. iki balandžio pabaigos, nors kai kurie istorikai šio mūšio pabaigą nukelia į 1942 m. gegužės pradžią. Spėjama, kad pirmosiomis šio mūšio dienomis vokiečių pusėje dalyvavo apie 96 000 karių, o sovietų pusės pajėgos tėra apytiksliai – galima daryti prielaidą, kad Raudonoji armija tikrai turėjo didžiąją daugumą. Generolai vadovavo vokiečių pusei Walteris von Brockdorffas ir Waltheris Kurtas von Seydlitzas, o sovietų pusėje – generolas Paweŗas Kuroczkinas. Mūšis vyko į pietus nuo Leningrado dėl vokiečių fronto lūžimo, pirmiausia Stará Russa miesto rajone, į pietus nuo Ilmeno ežero. Vokiečių pusė, iš pradžių negalėdama sustabdyti savo kariuomenės apsupimo ties Demianske, nusprendė sukurti savotišką "oro tiltą", kuriuo apsupti kariai būtų aprūpinami amunicija ir maistu, o sužeistieji išvežami. Ne kartą buvo bandoma pralaužti apsuptį, tačiau tik 1942 m. balandžio 21 d. bandymas pasirodė esąs efektyvus ir baigėsi apsupimo pralaužimu bei vokiečių kariuomenės išvedimu. Skaičiuojama, kad per operaciją vokiečių kariuomenė neteko apie 55 000 žmonių ir apie 250-300 lėktuvų.
Demianske mūšis (vok. Kessel von Demjansk) buvo žaidžiamas nuo 1942 m. vasario 8 d. iki balandžio pabaigos, nors kai kurie istorikai šio mūšio pabaigą nukelia į 1942 m. gegužės pradžią. Spėjama, kad pirmosiomis šio mūšio dienomis vokiečių pusėje dalyvavo apie 96 000 karių, o sovietų pusės pajėgos tėra apytiksliai – galima daryti prielaidą, kad Raudonoji armija tikrai turėjo didžiąją daugumą. Generolai vadovavo vokiečių pusei Walteris von Brockdorffas ir Waltheris Kurtas von Seydlitzas, o sovietų pusėje – generolas Paweŗas Kuroczkinas. Mūšis vyko į pietus nuo Leningrado dėl vokiečių fronto lūžimo, pirmiausia Stará Russa miesto rajone, į pietus nuo Ilmeno ežero. Vokiečių pusė, iš pradžių negalėdama sustabdyti savo kariuomenės apsupimo ties Demianske, nusprendė sukurti savotišką "oro tiltą", kuriuo apsupti kariai būtų aprūpinami amunicija ir maistu, o sužeistieji išvežami. Ne kartą buvo bandoma pralaužti apsuptį, tačiau tik 1942 m. balandžio 21 d. bandymas pasirodė esąs efektyvus ir baigėsi apsupimo pralaužimu bei vokiečių kariuomenės išvedimu. Skaičiuojama, kad per operaciją vokiečių kariuomenė neteko apie 55 000 žmonių ir apie 250-300 lėktuvų.
Demianske mūšis (vok. Kessel von Demjansk) buvo žaidžiamas nuo 1942 m. vasario 8 d. iki balandžio pabaigos, nors kai kurie istorikai šio mūšio pabaigą nukelia į 1942 m. gegužės pradžią. Spėjama, kad pirmosiomis šio mūšio dienomis vokiečių pusėje dalyvavo apie 96 000 karių, o sovietų pusės pajėgos tėra apytiksliai – galima daryti prielaidą, kad Raudonoji armija tikrai turėjo didžiąją daugumą. Generolai vadovavo vokiečių pusei Walteris von Brockdorffas ir Waltheris Kurtas von Seydlitzas, o sovietų pusėje – generolas Paweŗas Kuroczkinas. Mūšis vyko į pietus nuo Leningrado dėl vokiečių fronto lūžimo, pirmiausia Stará Russa miesto rajone, į pietus nuo Ilmeno ežero. Vokiečių pusė, iš pradžių negalėdama sustabdyti savo kariuomenės apsupimo ties Demianske, nusprendė sukurti savotišką "oro tiltą", kuriuo apsupti kariai būtų aprūpinami amunicija ir maistu, o sužeistieji išvežami. Ne kartą buvo bandoma pralaužti apsuptį, tačiau tik 1942 m. balandžio 21 d. bandymas pasirodė esąs efektyvus ir baigėsi apsupimo pralaužimu bei vokiečių kariuomenės išvedimu. Skaičiuojama, kad per operaciją vokiečių kariuomenė neteko apie 55 000 žmonių ir apie 250-300 lėktuvų.
Demianske mūšis (vok. Kessel von Demjansk) buvo žaidžiamas nuo 1942 m. vasario 8 d. iki balandžio pabaigos, nors kai kurie istorikai šio mūšio pabaigą nukelia į 1942 m. gegužės pradžią. Spėjama, kad pirmosiomis šio mūšio dienomis vokiečių pusėje dalyvavo apie 96 000 karių, o sovietų pusės pajėgos tėra apytiksliai – galima daryti prielaidą, kad Raudonoji armija tikrai turėjo didžiąją daugumą. Generolai vadovavo vokiečių pusei Walteris von Brockdorffas ir Waltheris Kurtas von Seydlitzas, o sovietų pusėje – generolas Paweŗas Kuroczkinas. Mūšis vyko į pietus nuo Leningrado dėl vokiečių fronto lūžimo, pirmiausia Stará Russa miesto rajone, į pietus nuo Ilmeno ežero. Vokiečių pusė, iš pradžių negalėdama sustabdyti savo kariuomenės apsupimo ties Demianske, nusprendė sukurti savotišką "oro tiltą", kuriuo apsupti kariai būtų aprūpinami amunicija ir maistu, o sužeistieji išvežami. Ne kartą buvo bandoma pralaužti apsuptį, tačiau tik 1942 m. balandžio 21 d. bandymas pasirodė esąs efektyvus ir baigėsi apsupimo pralaužimu bei vokiečių kariuomenės išvedimu. Skaičiuojama, kad per operaciją vokiečių kariuomenė neteko apie 55 000 žmonių ir apie 250-300 lėktuvų.
Demianske mūšis (vok. Kessel von Demjansk) buvo žaidžiamas nuo 1942 m. vasario 8 d. iki balandžio pabaigos, nors kai kurie istorikai šio mūšio pabaigą nukelia į 1942 m. gegužės pradžią. Spėjama, kad pirmosiomis šio mūšio dienomis vokiečių pusėje dalyvavo apie 96 000 karių, o sovietų pusės pajėgos tėra apytiksliai – galima daryti prielaidą, kad Raudonoji armija tikrai turėjo didžiąją daugumą. Generolai vadovavo vokiečių pusei Walteris von Brockdorffas ir Waltheris Kurtas von Seydlitzas, o sovietų pusėje – generolas Paweŗas Kuroczkinas. Mūšis vyko į pietus nuo Leningrado dėl vokiečių fronto lūžimo, pirmiausia Stará Russa miesto rajone, į pietus nuo Ilmeno ežero. Vokiečių pusė, iš pradžių negalėdama sustabdyti savo kariuomenės apsupimo ties Demianske, nusprendė sukurti savotišką "oro tiltą", kuriuo apsupti kariai būtų aprūpinami amunicija ir maistu, o sužeistieji išvežami. Ne kartą buvo bandoma pralaužti apsuptį, tačiau tik 1942 m. balandžio 21 d. bandymas pasirodė esąs efektyvus ir baigėsi apsupimo pralaužimu bei vokiečių kariuomenės išvedimu. Skaičiuojama, kad per operaciją vokiečių kariuomenė neteko apie 55 000 žmonių ir apie 250-300 lėktuvų.
Demianske mūšis (vok. Kessel von Demjansk) buvo žaidžiamas nuo 1942 m. vasario 8 d. iki balandžio pabaigos, nors kai kurie istorikai šio mūšio pabaigą nukelia į 1942 m. gegužės pradžią. Spėjama, kad pirmosiomis šio mūšio dienomis vokiečių pusėje dalyvavo apie 96 000 karių, o sovietų pusės pajėgos tėra apytiksliai – galima daryti prielaidą, kad Raudonoji armija tikrai turėjo didžiąją daugumą. Generolai vadovavo vokiečių pusei Walteris von Brockdorffas ir Waltheris Kurtas von Seydlitzas, o sovietų pusėje – generolas Paweŗas Kuroczkinas. Mūšis vyko į pietus nuo Leningrado dėl vokiečių fronto lūžimo, pirmiausia Stará Russa miesto rajone, į pietus nuo Ilmeno ežero. Vokiečių pusė, iš pradžių negalėdama sustabdyti savo kariuomenės apsupimo ties Demianske, nusprendė sukurti savotišką "oro tiltą", kuriuo apsupti kariai būtų aprūpinami amunicija ir maistu, o sužeistieji išvežami. Ne kartą buvo bandoma pralaužti apsuptį, tačiau tik 1942 m. balandžio 21 d. bandymas pasirodė esąs efektyvus ir baigėsi apsupimo pralaužimu bei vokiečių kariuomenės išvedimu. Skaičiuojama, kad per operaciją vokiečių kariuomenė neteko apie 55 000 žmonių ir apie 250-300 lėktuvų.
Demianske mūšis (vok. Kessel von Demjansk) buvo žaidžiamas nuo 1942 m. vasario 8 d. iki balandžio pabaigos, nors kai kurie istorikai šio mūšio pabaigą nukelia į 1942 m. gegužės pradžią. Spėjama, kad pirmosiomis šio mūšio dienomis vokiečių pusėje dalyvavo apie 96 000 karių, o sovietų pusės pajėgos tėra apytiksliai – galima daryti prielaidą, kad Raudonoji armija tikrai turėjo didžiąją daugumą. Generolai vadovavo vokiečių pusei Walteris von Brockdorffas ir Waltheris Kurtas von Seydlitzas, o sovietų pusėje – generolas Paweŗas Kuroczkinas. Mūšis vyko į pietus nuo Leningrado dėl vokiečių fronto lūžimo, pirmiausia Stará Russa miesto rajone, į pietus nuo Ilmeno ežero. Vokiečių pusė, iš pradžių negalėdama sustabdyti savo kariuomenės apsupimo ties Demianske, nusprendė sukurti savotišką "oro tiltą", kuriuo apsupti kariai būtų aprūpinami amunicija ir maistu, o sužeistieji išvežami. Ne kartą buvo bandoma pralaužti apsuptį, tačiau tik 1942 m. balandžio 21 d. bandymas pasirodė esąs efektyvus ir baigėsi apsupimo pralaužimu bei vokiečių kariuomenės išvedimu. Skaičiuojama, kad per operaciją vokiečių kariuomenė neteko apie 55 000 žmonių ir apie 250-300 lėktuvų.
Lemiamos įtakos formuojant vokiečių pėstininkų organizaciją ir taktiką prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui, viena vertus, turėjo ne tik ankstesnio pasaulinio karo patirtis, bet ir teoriniai darbai, sukurti XX amžiaus trečiajame ir trečiajame dešimtmečiuose, kurie dažnai. pabrėžė būtinybę suvokti vokiečių pėstininkus kaip įrankį, kariaujantį puolamąjį karą. Tai turėjo įtakos ir įrangai, ir vokiečių pėstininkų divizijos organizacijai, kurią 1939 m. rugsėjo kampanijos metu sudarė 3 pėstininkų pulkai, kurių kiekvienas buvo padalintas į 3 pėstininkų batalionus, artilerijos kuopą ir prieštankinę kuopą. Be to, buvo daug paramos vienetų, tarp jų: artilerijos pulkas su 4 artilerijos eskadrilėmis (iš jų vienas sunkusis), prieštankinis batalionas, sapierių batalionas ir ryšių batalionas. Iš viso vadinamoji pėstininkų divizija. Pirmojoje mobilizacijos bangoje buvo apie 17 700 žmonių ir jie turėjo nemažą artilerijos komponentą, tačiau taip pat buvo gausiai aprūpinti kulkosvaidžiais. Ji taip pat turėjo modernias ir efektyvias – tiems laikams – ryšio ir vadovavimo priemones. Karo eigoje pėstininkų divizijos patyrė transformaciją – 1943 metais dalis jų buvo pertvarkytos į šarvuotų grenadierių divizijas. Tačiau nuo 1943 m. standartinį "tradicinių" pėstininkų diviziją sudarė apie 12 500 vyrų (o ne apie 17 700, kaip 1939 m.), o artilerijos komponentas – ypač sunkioji artilerija – jame taip pat buvo sumažintas, o anti- tankų gynyba buvo žymiai patobulinta. Spėjama, kad per visą Antrąjį pasaulinį karą Vermachte tarnavo apie 350 pėstininkų divizijų.
Demianske mūšis (vok. Kessel von Demjansk) buvo žaidžiamas nuo 1942 m. vasario 8 d. iki balandžio pabaigos, nors kai kurie istorikai šio mūšio pabaigą nukelia į 1942 m. gegužės pradžią. Spėjama, kad pirmosiomis šio mūšio dienomis vokiečių pusėje dalyvavo apie 96 000 karių, o sovietų pusės pajėgos tėra apytiksliai – galima daryti prielaidą, kad Raudonoji armija tikrai turėjo didžiąją daugumą. Generolai vadovavo vokiečių pusei Walteris von Brockdorffas ir Waltheris Kurtas von Seydlitzas, o sovietų pusėje – generolas Paweŗas Kuroczkinas. Mūšis vyko į pietus nuo Leningrado dėl vokiečių fronto lūžimo, pirmiausia Stará Russa miesto rajone, į pietus nuo Ilmeno ežero. Vokiečių pusė, iš pradžių negalėdama sustabdyti savo kariuomenės apsupimo ties Demianske, nusprendė sukurti savotišką "oro tiltą", kuriuo apsupti kariai būtų aprūpinami amunicija ir maistu, o sužeistieji išvežami. Ne kartą buvo bandoma pralaužti apsuptį, tačiau tik 1942 m. balandžio 21 d. bandymas pasirodė esąs efektyvus ir baigėsi apsupimo pralaužimu bei vokiečių kariuomenės išvedimu. Skaičiuojama, kad per operaciją vokiečių kariuomenė neteko apie 55 000 žmonių ir apie 250-300 lėktuvų.
Demianske mūšis (vok. Kessel von Demjansk) buvo žaidžiamas nuo 1942 m. vasario 8 d. iki balandžio pabaigos, nors kai kurie istorikai šio mūšio pabaigą nukelia į 1942 m. gegužės pradžią. Spėjama, kad pirmosiomis šio mūšio dienomis vokiečių pusėje dalyvavo apie 96 000 karių, o sovietų pusės pajėgos tėra apytiksliai – galima daryti prielaidą, kad Raudonoji armija tikrai turėjo didžiąją daugumą. Generolai vadovavo vokiečių pusei Walteris von Brockdorffas ir Waltheris Kurtas von Seydlitzas, o sovietų pusėje – generolas Paweŗas Kuroczkinas. Mūšis vyko į pietus nuo Leningrado dėl vokiečių fronto lūžimo, pirmiausia Stará Russa miesto rajone, į pietus nuo Ilmeno ežero. Vokiečių pusė, iš pradžių negalėdama sustabdyti savo kariuomenės apsupimo ties Demianske, nusprendė sukurti savotišką "oro tiltą", kuriuo apsupti kariai būtų aprūpinami amunicija ir maistu, o sužeistieji išvežami. Ne kartą buvo bandoma pralaužti apsuptį, tačiau tik 1942 m. balandžio 21 d. bandymas pasirodė esąs efektyvus ir baigėsi apsupimo pralaužimu bei vokiečių kariuomenės išvedimu. Skaičiuojama, kad per operaciją vokiečių kariuomenė neteko apie 55 000 žmonių ir apie 250-300 lėktuvų.
Demianske mūšis (vok. Kessel von Demjansk) buvo žaidžiamas nuo 1942 m. vasario 8 d. iki balandžio pabaigos, nors kai kurie istorikai šio mūšio pabaigą nukelia į 1942 m. gegužės pradžią. Spėjama, kad pirmosiomis šio mūšio dienomis vokiečių pusėje dalyvavo apie 96 000 karių, o sovietų pusės pajėgos tėra apytiksliai – galima daryti prielaidą, kad Raudonoji armija tikrai turėjo didžiąją daugumą. Generolai vadovavo vokiečių pusei Walteris von Brockdorffas ir Waltheris Kurtas von Seydlitzas, o sovietų pusėje – generolas Paweŗas Kuroczkinas. Mūšis vyko į pietus nuo Leningrado dėl vokiečių fronto lūžimo, pirmiausia Stará Russa miesto rajone, į pietus nuo Ilmeno ežero. Vokiečių pusė, iš pradžių negalėdama sustabdyti savo kariuomenės apsupimo ties Demianske, nusprendė sukurti savotišką "oro tiltą", kuriuo apsupti kariai būtų aprūpinami amunicija ir maistu, o sužeistieji išvežami. Ne kartą buvo bandoma pralaužti apsuptį, tačiau tik 1942 m. balandžio 21 d. bandymas pasirodė esąs efektyvus ir baigėsi apsupimo pralaužimu bei vokiečių kariuomenės išvedimu. Skaičiuojama, kad per operaciją vokiečių kariuomenė neteko apie 55 000 žmonių ir apie 250-300 lėktuvų.
Demianske mūšis (vok. Kessel von Demjansk) buvo žaidžiamas nuo 1942 m. vasario 8 d. iki balandžio pabaigos, nors kai kurie istorikai šio mūšio pabaigą nukelia į 1942 m. gegužės pradžią. Spėjama, kad pirmosiomis šio mūšio dienomis vokiečių pusėje dalyvavo apie 96 000 karių, o sovietų pusės pajėgos tėra apytiksliai – galima daryti prielaidą, kad Raudonoji armija tikrai turėjo didžiąją daugumą. Generolai vadovavo vokiečių pusei Walteris von Brockdorffas ir Waltheris Kurtas von Seydlitzas, o sovietų pusėje – generolas Paweŗas Kuroczkinas. Mūšis vyko į pietus nuo Leningrado dėl vokiečių fronto lūžimo, pirmiausia Stará Russa miesto rajone, į pietus nuo Ilmeno ežero. Vokiečių pusė, iš pradžių negalėdama sustabdyti savo kariuomenės apsupimo ties Demianske, nusprendė sukurti savotišką "oro tiltą", kuriuo apsupti kariai būtų aprūpinami amunicija ir maistu, o sužeistieji išvežami. Ne kartą buvo bandoma pralaužti apsuptį, tačiau tik 1942 m. balandžio 21 d. bandymas pasirodė esąs efektyvus ir baigėsi apsupimo pralaužimu bei vokiečių kariuomenės išvedimu. Skaičiuojama, kad per operaciją vokiečių kariuomenė neteko apie 55 000 žmonių ir apie 250-300 lėktuvų.
Demianske mūšis (vok. Kessel von Demjansk) buvo žaidžiamas nuo 1942 m. vasario 8 d. iki balandžio pabaigos, nors kai kurie istorikai šio mūšio pabaigą nukelia į 1942 m. gegužės pradžią. Spėjama, kad pirmosiomis šio mūšio dienomis vokiečių pusėje dalyvavo apie 96 000 karių, o sovietų pusės pajėgos tėra apytiksliai – galima daryti prielaidą, kad Raudonoji armija tikrai turėjo didžiąją daugumą. Generolai vadovavo vokiečių pusei Walteris von Brockdorffas ir Waltheris Kurtas von Seydlitzas, o sovietų pusėje – generolas Paweŗas Kuroczkinas. Mūšis vyko į pietus nuo Leningrado dėl vokiečių fronto lūžimo, pirmiausia Stará Russa miesto rajone, į pietus nuo Ilmeno ežero. Vokiečių pusė, iš pradžių negalėdama sustabdyti savo kariuomenės apsupimo ties Demianske, nusprendė sukurti savotišką "oro tiltą", kuriuo apsupti kariai būtų aprūpinami amunicija ir maistu, o sužeistieji išvežami. Ne kartą buvo bandoma pralaužti apsuptį, tačiau tik 1942 m. balandžio 21 d. bandymas pasirodė esąs efektyvus ir baigėsi apsupimo pralaužimu bei vokiečių kariuomenės išvedimu. Skaičiuojama, kad per operaciją vokiečių kariuomenė neteko apie 55 000 žmonių ir apie 250-300 lėktuvų.
Demianske mūšis (vok. Kessel von Demjansk) buvo žaidžiamas nuo 1942 m. vasario 8 d. iki balandžio pabaigos, nors kai kurie istorikai šio mūšio pabaigą nukelia į 1942 m. gegužės pradžią. Spėjama, kad pirmosiomis šio mūšio dienomis vokiečių pusėje dalyvavo apie 96 000 karių, o sovietų pusės pajėgos tėra apytiksliai – galima daryti prielaidą, kad Raudonoji armija tikrai turėjo didžiąją daugumą. Generolai vadovavo vokiečių pusei Walteris von Brockdorffas ir Waltheris Kurtas von Seydlitzas, o sovietų pusėje – generolas Paweŗas Kuroczkinas. Mūšis vyko į pietus nuo Leningrado dėl vokiečių fronto lūžimo, pirmiausia Stará Russa miesto rajone, į pietus nuo Ilmeno ežero. Vokiečių pusė, iš pradžių negalėdama sustabdyti savo kariuomenės apsupimo ties Demianske, nusprendė sukurti savotišką "oro tiltą", kuriuo apsupti kariai būtų aprūpinami amunicija ir maistu, o sužeistieji išvežami. Ne kartą buvo bandoma pralaužti apsuptį, tačiau tik 1942 m. balandžio 21 d. bandymas pasirodė esąs efektyvus ir baigėsi apsupimo pralaužimu bei vokiečių kariuomenės išvedimu. Skaičiuojama, kad per operaciją vokiečių kariuomenė neteko apie 55 000 žmonių ir apie 250-300 lėktuvų.
Demianske mūšis (vok. Kessel von Demjansk) buvo žaidžiamas nuo 1942 m. vasario 8 d. iki balandžio pabaigos, nors kai kurie istorikai šio mūšio pabaigą nukelia į 1942 m. gegužės pradžią. Spėjama, kad pirmosiomis šio mūšio dienomis vokiečių pusėje dalyvavo apie 96 000 karių, o sovietų pusės pajėgos tėra apytiksliai – galima daryti prielaidą, kad Raudonoji armija tikrai turėjo didžiąją daugumą. Generolai vadovavo vokiečių pusei Walteris von Brockdorffas ir Waltheris Kurtas von Seydlitzas, o sovietų pusėje – generolas Paweŗas Kuroczkinas. Mūšis vyko į pietus nuo Leningrado dėl vokiečių fronto lūžimo, pirmiausia Stará Russa miesto rajone, į pietus nuo Ilmeno ežero. Vokiečių pusė, iš pradžių negalėdama sustabdyti savo kariuomenės apsupimo ties Demianske, nusprendė sukurti savotišką "oro tiltą", kuriuo apsupti kariai būtų aprūpinami amunicija ir maistu, o sužeistieji išvežami. Ne kartą buvo bandoma pralaužti apsuptį, tačiau tik 1942 m. balandžio 21 d. bandymas pasirodė esąs efektyvus ir baigėsi apsupimo pralaužimu bei vokiečių kariuomenės išvedimu. Skaičiuojama, kad per operaciją vokiečių kariuomenė neteko apie 55 000 žmonių ir apie 250-300 lėktuvų.
Demianske mūšis (vok. Kessel von Demjansk) buvo žaidžiamas nuo 1942 m. vasario 8 d. iki balandžio pabaigos, nors kai kurie istorikai šio mūšio pabaigą nukelia į 1942 m. gegužės pradžią. Spėjama, kad pirmosiomis šio mūšio dienomis vokiečių pusėje dalyvavo apie 96 000 karių, o sovietų pusės pajėgos tėra apytiksliai – galima daryti prielaidą, kad Raudonoji armija tikrai turėjo didžiąją daugumą. Generolai vadovavo vokiečių pusei Walteris von Brockdorffas ir Waltheris Kurtas von Seydlitzas, o sovietų pusėje – generolas Paweŗas Kuroczkinas. Mūšis vyko į pietus nuo Leningrado dėl vokiečių fronto lūžimo, pirmiausia Stará Russa miesto rajone, į pietus nuo Ilmeno ežero. Vokiečių pusė, iš pradžių negalėdama sustabdyti savo kariuomenės apsupimo ties Demianske, nusprendė sukurti savotišką "oro tiltą", kuriuo apsupti kariai būtų aprūpinami amunicija ir maistu, o sužeistieji išvežami. Ne kartą buvo bandoma pralaužti apsuptį, tačiau tik 1942 m. balandžio 21 d. bandymas pasirodė esąs efektyvus ir baigėsi apsupimo pralaužimu bei vokiečių kariuomenės išvedimu. Skaičiuojama, kad per operaciją vokiečių kariuomenė neteko apie 55 000 žmonių ir apie 250-300 lėktuvų.
Demianske mūšis (vok. Kessel von Demjansk) buvo žaidžiamas nuo 1942 m. vasario 8 d. iki balandžio pabaigos, nors kai kurie istorikai šio mūšio pabaigą nukelia į 1942 m. gegužės pradžią. Spėjama, kad pirmosiomis šio mūšio dienomis vokiečių pusėje dalyvavo apie 96 000 karių, o sovietų pusės pajėgos tėra apytiksliai – galima daryti prielaidą, kad Raudonoji armija tikrai turėjo didžiąją daugumą. Generolai vadovavo vokiečių pusei Walteris von Brockdorffas ir Waltheris Kurtas von Seydlitzas, o sovietų pusėje – generolas Paweŗas Kuroczkinas. Mūšis vyko į pietus nuo Leningrado dėl vokiečių fronto lūžimo, pirmiausia Stará Russa miesto rajone, į pietus nuo Ilmeno ežero. Vokiečių pusė, iš pradžių negalėdama sustabdyti savo kariuomenės apsupimo ties Demianske, nusprendė sukurti savotišką "oro tiltą", kuriuo apsupti kariai būtų aprūpinami amunicija ir maistu, o sužeistieji išvežami. Ne kartą buvo bandoma pralaužti apsuptį, tačiau tik 1942 m. balandžio 21 d. bandymas pasirodė esąs efektyvus ir baigėsi apsupimo pralaužimu bei vokiečių kariuomenės išvedimu. Skaičiuojama, kad per operaciją vokiečių kariuomenė neteko apie 55 000 žmonių ir apie 250-300 lėktuvų.
Demianske mūšis (vok. Kessel von Demjansk) buvo žaidžiamas nuo 1942 m. vasario 8 d. iki balandžio pabaigos, nors kai kurie istorikai šio mūšio pabaigą nukelia į 1942 m. gegužės pradžią. Spėjama, kad pirmosiomis šio mūšio dienomis vokiečių pusėje dalyvavo apie 96 000 karių, o sovietų pusės pajėgos tėra apytiksliai – galima daryti prielaidą, kad Raudonoji armija tikrai turėjo didžiąją daugumą. Generolai vadovavo vokiečių pusei Walteris von Brockdorffas ir Waltheris Kurtas von Seydlitzas, o sovietų pusėje – generolas Paweŗas Kuroczkinas. Mūšis vyko į pietus nuo Leningrado dėl vokiečių fronto lūžimo, pirmiausia Stará Russa miesto rajone, į pietus nuo Ilmeno ežero. Vokiečių pusė, iš pradžių negalėdama sustabdyti savo kariuomenės apsupimo ties Demianske, nusprendė sukurti savotišką "oro tiltą", kuriuo apsupti kariai būtų aprūpinami amunicija ir maistu, o sužeistieji išvežami. Ne kartą buvo bandoma pralaužti apsuptį, tačiau tik 1942 m. balandžio 21 d. bandymas pasirodė esąs efektyvus ir baigėsi apsupimo pralaužimu bei vokiečių kariuomenės išvedimu. Skaičiuojama, kad per operaciją vokiečių kariuomenė neteko apie 55 000 žmonių ir apie 250-300 lėktuvų.
Demianske mūšis (vok. Kessel von Demjansk) buvo žaidžiamas nuo 1942 m. vasario 8 d. iki balandžio pabaigos, nors kai kurie istorikai šio mūšio pabaigą nukelia į 1942 m. gegužės pradžią. Spėjama, kad pirmosiomis šio mūšio dienomis vokiečių pusėje dalyvavo apie 96 000 karių, o sovietų pusės pajėgos tėra apytiksliai – galima daryti prielaidą, kad Raudonoji armija tikrai turėjo didžiąją daugumą. Generolai vadovavo vokiečių pusei Walteris von Brockdorffas ir Waltheris Kurtas von Seydlitzas, o sovietų pusėje – generolas Paweŗas Kuroczkinas. Mūšis vyko į pietus nuo Leningrado dėl vokiečių fronto lūžimo, pirmiausia Stará Russa miesto rajone, į pietus nuo Ilmeno ežero. Vokiečių pusė, iš pradžių negalėdama sustabdyti savo kariuomenės apsupimo ties Demianske, nusprendė sukurti savotišką "oro tiltą", kuriuo apsupti kariai būtų aprūpinami amunicija ir maistu, o sužeistieji išvežami. Ne kartą buvo bandoma pralaužti apsuptį, tačiau tik 1942 m. balandžio 21 d. bandymas pasirodė esąs efektyvus ir baigėsi apsupimo pralaužimu bei vokiečių kariuomenės išvedimu. Skaičiuojama, kad per operaciją vokiečių kariuomenė neteko apie 55 000 žmonių ir apie 250-300 lėktuvų.
Demianske mūšis (vok. Kessel von Demjansk) buvo žaidžiamas nuo 1942 m. vasario 8 d. iki balandžio pabaigos, nors kai kurie istorikai šio mūšio pabaigą nukelia į 1942 m. gegužės pradžią. Spėjama, kad pirmosiomis šio mūšio dienomis vokiečių pusėje dalyvavo apie 96 000 karių, o sovietų pusės pajėgos tėra apytiksliai – galima daryti prielaidą, kad Raudonoji armija tikrai turėjo didžiąją daugumą. Generolai vadovavo vokiečių pusei Walteris von Brockdorffas ir Waltheris Kurtas von Seydlitzas, o sovietų pusėje – generolas Paweŗas Kuroczkinas. Mūšis vyko į pietus nuo Leningrado dėl vokiečių fronto lūžimo, pirmiausia Stará Russa miesto rajone, į pietus nuo Ilmeno ežero. Vokiečių pusė, iš pradžių negalėdama sustabdyti savo kariuomenės apsupimo ties Demianske, nusprendė sukurti savotišką "oro tiltą", kuriuo apsupti kariai būtų aprūpinami amunicija ir maistu, o sužeistieji išvežami. Ne kartą buvo bandoma pralaužti apsuptį, tačiau tik 1942 m. balandžio 21 d. bandymas pasirodė esąs efektyvus ir baigėsi apsupimo pralaužimu bei vokiečių kariuomenės išvedimu. Skaičiuojama, kad per operaciją vokiečių kariuomenė neteko apie 55 000 žmonių ir apie 250-300 lėktuvų.
Demianske mūšis (vok. Kessel von Demjansk) buvo žaidžiamas nuo 1942 m. vasario 8 d. iki balandžio pabaigos, nors kai kurie istorikai šio mūšio pabaigą nukelia į 1942 m. gegužės pradžią. Spėjama, kad pirmosiomis šio mūšio dienomis vokiečių pusėje dalyvavo apie 96 000 karių, o sovietų pusės pajėgos tėra apytiksliai – galima daryti prielaidą, kad Raudonoji armija tikrai turėjo didžiąją daugumą. Generolai vadovavo vokiečių pusei Walteris von Brockdorffas ir Waltheris Kurtas von Seydlitzas, o sovietų pusėje – generolas Paweŗas Kuroczkinas. Mūšis vyko į pietus nuo Leningrado dėl vokiečių fronto lūžimo, pirmiausia Stará Russa miesto rajone, į pietus nuo Ilmeno ežero. Vokiečių pusė, iš pradžių negalėdama sustabdyti savo kariuomenės apsupimo ties Demianske, nusprendė sukurti savotišką "oro tiltą", kuriuo apsupti kariai būtų aprūpinami amunicija ir maistu, o sužeistieji išvežami. Ne kartą buvo bandoma pralaužti apsuptį, tačiau tik 1942 m. balandžio 21 d. bandymas pasirodė esąs efektyvus ir baigėsi apsupimo pralaužimu bei vokiečių kariuomenės išvedimu. Skaičiuojama, kad per operaciją vokiečių kariuomenė neteko apie 55 000 žmonių ir apie 250-300 lėktuvų.
Demianske mūšis (vok. Kessel von Demjansk) buvo žaidžiamas nuo 1942 m. vasario 8 d. iki balandžio pabaigos, nors kai kurie istorikai šio mūšio pabaigą nukelia į 1942 m. gegužės pradžią. Spėjama, kad pirmosiomis šio mūšio dienomis vokiečių pusėje dalyvavo apie 96 000 karių, o sovietų pusės pajėgos tėra apytiksliai – galima daryti prielaidą, kad Raudonoji armija tikrai turėjo didžiąją daugumą. Generolai vadovavo vokiečių pusei Walteris von Brockdorffas ir Waltheris Kurtas von Seydlitzas, o sovietų pusėje – generolas Paweŗas Kuroczkinas. Mūšis vyko į pietus nuo Leningrado dėl vokiečių fronto lūžimo, pirmiausia Stará Russa miesto rajone, į pietus nuo Ilmeno ežero. Vokiečių pusė, iš pradžių negalėdama sustabdyti savo kariuomenės apsupimo ties Demianske, nusprendė sukurti savotišką "oro tiltą", kuriuo apsupti kariai būtų aprūpinami amunicija ir maistu, o sužeistieji išvežami. Ne kartą buvo bandoma pralaužti apsuptį, tačiau tik 1942 m. balandžio 21 d. bandymas pasirodė esąs efektyvus ir baigėsi apsupimo pralaužimu bei vokiečių kariuomenės išvedimu. Skaičiuojama, kad per operaciją vokiečių kariuomenė neteko apie 55 000 žmonių ir apie 250-300 lėktuvų.
Demianske mūšis (vok. Kessel von Demjansk) buvo žaidžiamas nuo 1942 m. vasario 8 d. iki balandžio pabaigos, nors kai kurie istorikai šio mūšio pabaigą nukelia į 1942 m. gegužės pradžią. Spėjama, kad pirmosiomis šio mūšio dienomis vokiečių pusėje dalyvavo apie 96 000 karių, o sovietų pusės pajėgos tėra apytiksliai – galima daryti prielaidą, kad Raudonoji armija tikrai turėjo didžiąją daugumą. Generolai vadovavo vokiečių pusei Walteris von Brockdorffas ir Waltheris Kurtas von Seydlitzas, o sovietų pusėje – generolas Paweŗas Kuroczkinas. Mūšis vyko į pietus nuo Leningrado dėl vokiečių fronto lūžimo, pirmiausia Stará Russa miesto rajone, į pietus nuo Ilmeno ežero. Vokiečių pusė, iš pradžių negalėdama sustabdyti savo kariuomenės apsupimo ties Demianske, nusprendė sukurti savotišką "oro tiltą", kuriuo apsupti kariai būtų aprūpinami amunicija ir maistu, o sužeistieji išvežami. Ne kartą buvo bandoma pralaužti apsuptį, tačiau tik 1942 m. balandžio 21 d. bandymas pasirodė esąs efektyvus ir baigėsi apsupimo pralaužimu bei vokiečių kariuomenės išvedimu. Skaičiuojama, kad per operaciją vokiečių kariuomenė neteko apie 55 000 žmonių ir apie 250-300 lėktuvų.
Demianske mūšis (vok. Kessel von Demjansk) buvo žaidžiamas nuo 1942 m. vasario 8 d. iki balandžio pabaigos, nors kai kurie istorikai šio mūšio pabaigą nukelia į 1942 m. gegužės pradžią. Spėjama, kad pirmosiomis šio mūšio dienomis vokiečių pusėje dalyvavo apie 96 000 karių, o sovietų pusės pajėgos tėra apytiksliai – galima daryti prielaidą, kad Raudonoji armija tikrai turėjo didžiąją daugumą. Generolai vadovavo vokiečių pusei Walteris von Brockdorffas ir Waltheris Kurtas von Seydlitzas, o sovietų pusėje – generolas Paweŗas Kuroczkinas. Mūšis vyko į pietus nuo Leningrado dėl vokiečių fronto lūžimo, pirmiausia Stará Russa miesto rajone, į pietus nuo Ilmeno ežero. Vokiečių pusė, iš pradžių negalėdama sustabdyti savo kariuomenės apsupimo ties Demianske, nusprendė sukurti savotišką "oro tiltą", kuriuo apsupti kariai būtų aprūpinami amunicija ir maistu, o sužeistieji išvežami. Ne kartą buvo bandoma pralaužti apsuptį, tačiau tik 1942 m. balandžio 21 d. bandymas pasirodė esąs efektyvus ir baigėsi apsupimo pralaužimu bei vokiečių kariuomenės išvedimu. Skaičiuojama, kad per operaciją vokiečių kariuomenė neteko apie 55 000 žmonių ir apie 250-300 lėktuvų.
Demianske mūšis (vok. Kessel von Demjansk) buvo žaidžiamas nuo 1942 m. vasario 8 d. iki balandžio pabaigos, nors kai kurie istorikai šio mūšio pabaigą nukelia į 1942 m. gegužės pradžią. Spėjama, kad pirmosiomis šio mūšio dienomis vokiečių pusėje dalyvavo apie 96 000 karių, o sovietų pusės pajėgos tėra apytiksliai – galima daryti prielaidą, kad Raudonoji armija tikrai turėjo didžiąją daugumą. Generolai vadovavo vokiečių pusei Walteris von Brockdorffas ir Waltheris Kurtas von Seydlitzas, o sovietų pusėje – generolas Paweŗas Kuroczkinas. Mūšis vyko į pietus nuo Leningrado dėl vokiečių fronto lūžimo, pirmiausia Stará Russa miesto rajone, į pietus nuo Ilmeno ežero. Vokiečių pusė, iš pradžių negalėdama sustabdyti savo kariuomenės apsupimo ties Demianske, nusprendė sukurti savotišką "oro tiltą", kuriuo apsupti kariai būtų aprūpinami amunicija ir maistu, o sužeistieji išvežami. Ne kartą buvo bandoma pralaužti apsuptį, tačiau tik 1942 m. balandžio 21 d. bandymas pasirodė esąs efektyvus ir baigėsi apsupimo pralaužimu bei vokiečių kariuomenės išvedimu. Skaičiuojama, kad per operaciją vokiečių kariuomenė neteko apie 55 000 žmonių ir apie 250-300 lėktuvų.
Demianske mūšis (vok. Kessel von Demjansk) buvo žaidžiamas nuo 1942 m. vasario 8 d. iki balandžio pabaigos, nors kai kurie istorikai šio mūšio pabaigą nukelia į 1942 m. gegužės pradžią. Spėjama, kad pirmosiomis šio mūšio dienomis vokiečių pusėje dalyvavo apie 96 000 karių, o sovietų pusės pajėgos tėra apytiksliai – galima daryti prielaidą, kad Raudonoji armija tikrai turėjo didžiąją daugumą. Generolai vadovavo vokiečių pusei Walteris von Brockdorffas ir Waltheris Kurtas von Seydlitzas, o sovietų pusėje – generolas Paweŗas Kuroczkinas. Mūšis vyko į pietus nuo Leningrado dėl vokiečių fronto lūžimo, pirmiausia Stará Russa miesto rajone, į pietus nuo Ilmeno ežero. Vokiečių pusė, iš pradžių negalėdama sustabdyti savo kariuomenės apsupimo ties Demianske, nusprendė sukurti savotišką "oro tiltą", kuriuo apsupti kariai būtų aprūpinami amunicija ir maistu, o sužeistieji išvežami. Ne kartą buvo bandoma pralaužti apsuptį, tačiau tik 1942 m. balandžio 21 d. bandymas pasirodė esąs efektyvus ir baigėsi apsupimo pralaužimu bei vokiečių kariuomenės išvedimu. Skaičiuojama, kad per operaciją vokiečių kariuomenė neteko apie 55 000 žmonių ir apie 250-300 lėktuvų.
Demianske mūšis (vok. Kessel von Demjansk) buvo žaidžiamas nuo 1942 m. vasario 8 d. iki balandžio pabaigos, nors kai kurie istorikai šio mūšio pabaigą nukelia į 1942 m. gegužės pradžią. Spėjama, kad pirmosiomis šio mūšio dienomis vokiečių pusėje dalyvavo apie 96 000 karių, o sovietų pusės pajėgos tėra apytiksliai – galima daryti prielaidą, kad Raudonoji armija tikrai turėjo didžiąją daugumą. Generolai vadovavo vokiečių pusei Walteris von Brockdorffas ir Waltheris Kurtas von Seydlitzas, o sovietų pusėje – generolas Paweŗas Kuroczkinas. Mūšis vyko į pietus nuo Leningrado dėl vokiečių fronto lūžimo, pirmiausia Stará Russa miesto rajone, į pietus nuo Ilmeno ežero. Vokiečių pusė, iš pradžių negalėdama sustabdyti savo kariuomenės apsupimo ties Demianske, nusprendė sukurti savotišką "oro tiltą", kuriuo apsupti kariai būtų aprūpinami amunicija ir maistu, o sužeistieji išvežami. Ne kartą buvo bandoma pralaužti apsuptį, tačiau tik 1942 m. balandžio 21 d. bandymas pasirodė esąs efektyvus ir baigėsi apsupimo pralaužimu bei vokiečių kariuomenės išvedimu. Skaičiuojama, kad per operaciją vokiečių kariuomenė neteko apie 55 000 žmonių ir apie 250-300 lėktuvų.