Britų aštuntoji armija buvo suformuota 1941 m. rugsėjį Šiaurės Afrikoje iš Egipte dislokuotų pajėgų. Iki tų pačių metų lapkričio jį sudarė du korpusai – XIII ir XXX. Jame, be kita ko, buvo: 2-oji Naujosios Zelandijos pėstininkų divizija, 4-oji Indijos pėstininkų divizija, 7-oji panerių divizija (garsiosios dykumų žiurkės) ir 1-oji Pietų Afrikos pėstininkų divizija. 1942 m. pabaigoje 10 divizijų ir kelių savarankiškų brigadų buvo suformuota apie 220 000 žmonių. Aštuntoji armija buvo pakrikštyta ugnimi per Tobruko mūšį 1941 m. lapkritį. Vėliau, 1941-1943 m., ji kovojo Šiaurės Afrikoje, iškovojo labai svarbią pergalę El Alameino mūšyje, o vėliau sumušė ašies pajėgas Libijoje ir Tunise. Verta pridurti, kad jos vadas nuo 1942 metų rugpjūčio iki 1943 metų gruodžio buvo Bernardas Law Montgomery – vienas geriausių Antrojo pasaulinio karo britų vadų. 1943–1945 metais aštuntoji armija kovojo šioje srityje Apeninuose, dalyvaudamas išsilaipinimo iškrovime Sicilijoje ir Pietų Italijoje. Vėliau jos kariai prasiveržė per gotikinę ir Gustavo liniją, taip pat kovojo prie Monte Cassino 1944 m. Tai buvo 8-oji armija, kuri apėmė 2-ąjį Lenkijos ginkluotųjų pajėgų korpusą, vadovaujamą generolo Anderso. 1945 metais aštuntoji armija kovojo Po slėnyje, o vėliau įžengė į Austriją, kur baigė kovos kelią per Antrąjį pasaulinį karą.
Afrika Korps (pilnas vokiškas pavadinimas: Deutsches Afrikakorps, sutrumpintai DAK) šnekamojoje kalboje suprantamas kaip bendras vokiečių žemės vienetų, kovojusių Šiaurės Afrikoje 1941–1943 m., pavadinimas. Afrika Korps susikūrė 1941 m. vasarį, dėl skaudžių pralaimėjimų, kuriuos italų armija patyrė mūšiuose su britais Afrikoje 1940–1941 m. sandūroje. Jo pagrindinė užduotis buvo padėti Italijos sąjungininkui ir sustabdyti britų kariuomenės veržimąsi į Libiją. Dalinio vadas buvo generolas, vėliau – feldmaršalas Erwinas Rommelis. Iš pradžių DAK sudarė tik 5-oji lengvoji divizija (vėliau pertvarkyta į 21-ąją šarvuočių diviziją), 1941 m. gegužę prie jos prisijungė 15-oji šarvuočių divizija, o 1941 m. pabaigoje – 90-oji lengvoji divizija. Verta pridurti, kad jau 1941 m. viduryje buvo įkurta Panzergruppe Afrika, kuriai vadovavo Erwinas Rommelis, o prie jos prisijungė Afrika Korps. Nepaisant gynybinių užduočių, DAK (arba plačiau – Panzergruppe Afrika) labai greitai po išsilaipinimo – savo vado iniciatyva – pradėjo griežtai puolimo operacijas, 1941–1942 metais britams sukeldamas virtinę pralaimėjimų dykumoje. Tačiau būtent tada jos vadas buvo pramintas Dykumos lape. Tačiau tuo pat metu DAK nuo pat pradžių vargino tiekimo problemos, kurios turėjo neigiamos įtakos jos gebėjimui vykdyti puolamuosius veiksmus. Jis patyrė reikšmingą pralaimėjimą antrajame El Alameino mūšyje (1942 m. spalio mėn.–lapkričio mėn.), dėl kurio DAK buvo priverstas trauktis iki Tuniso, kuriame kovojo iki 1943 m. gegužės mėn.