"Junyo" buvo japonų lengvasis lėktuvnešis, kurio kilis buvo padėtas 1939 m. kovą, paleistas 1941 m. birželį ir pradėtas naudoti Japonijos imperatoriškajame laivyne 1942 m. gegužę. Laivas buvo 219,3 metro ilgio, 26,7 metro pločio, o pilnas tūris – 24 200 tonų. Maksimalus "Junyo" lėktuvnešio greitis buvo apie 25–26 mazgai, o pagrindinę jo ginkluotę sudarė 42–48 lėktuve esantys lėktuvai.
Iš pradžių "Junyo" buvo pastatytas kaip prabangus vandenyno laineris, vadinamas "Kashiwara Maru", skirtas vienai iš Japonijos laivybos linijų. Tačiau artėjant karui Ramiajame vandenyne ir karinio jūrų laivyno vadovybei panorus plėsti savo oro pajėgas, dar nebaigtą statyti keleivinį laivą laivynas nupirko ir perstatė į lėktuvnešį. Panašiai kaip dvynys Hiyo. Būdingas "Junyo" bruožas buvo gana didelis ir aukštas dešiniojo borto antstatas bei nuo pagrindinės laivo ašies pasviręs piltuvas, siekiant pagerinti oro pajėgų sąlygas. Lėktuvnešio "Junyo" kovinė karjera prasidėjo labai greitai – 1942 metų gegužę, tad iškart po priėmimo į tarnybą buvo nukreiptas į operacijas Aleutų regione. Tada jis kovojo Gvadalkanalo regione, dalyvaudamas Santa Kruzo mūšyje 1942 m. spalį. 1943 m. birželio 10 d. Junyo buvo smarkiai apgadintas amerikiečių povandeninio laivo, todėl vežėjas buvo priverstas grįžti į Japoniją remontui, kuris truko iki rugsėjo. Lėktuvnešis "Junyo" dalyvavo Filipinų jūros mūšyje 1944 m. birželio mėn., tačiau nepaisant patirtų nuostolių, jam pavyko grįžti į bazę. Po šio mūšio lėktuvnešis nelabai dalyvavo kovose Ramiajame vandenyne, o nuo 1944 metų gruodžio – iki pat karo pabaigos – stovėjo Sasebe, kur jį perėmė amerikiečiai. Lėktuvnešis "Junyo" buvo pašalintas iki 1947 m. rugpjūčio mėn.