Janas ®i¾ka i¹ Trocnovo gimė apie 1360 m. ir mirė 1424 m. spalį, būdamas ma¾daug 64 metų am¾iaus. Jis buvo puikus husitų armijos vadas nuo ankstyvojo husitų karų laikotarpio (1419–1436), kuris dabar Èekijos Respublikoje laikomas nacionaliniu didvyriu. Daug ankstyvo gyvenimo faktų Janas ®i¾ki nėra tikras ir vis dar abejoja. Taèiau neabejotina, kad 1399 ar 1400 m., t.y., sulaukês 40 metų, jis prarado vis± savo turt± ir, bandydamas u¾sidirbti pragyvenimui, tapo samdiniu, kuris ten i¹buvo iki 1419 m. Įdomu tai, kad jis dalyvavo ®algirio mū¹yje Lenkijos pusėje. Vėliau tarnavo Liuksemburgo dinastijos Vaclovo IV armijos gretose. Janas ®i¾ka nuo pat prad¾ių palaikė Jan± Hus± ir labai greitai prisijungė prie jo pasekėjų, prasidėjus husitų karams. 1420–1424 m. su dideliu pasisekimu jis vedė husitų kariuomenê į daugybê pergalių, be kita ko, Kutna Horoje, Neboviduose ir Male¹uve. Negana to, kautynių metu jis naudojo itin netradicinê tiems laikams taktik±, naudodamas riedmenis (vok. Wagenburg) ir pėstininkus, ginkluotus gana dideliu ¹aunamųjų ginklų procentu. Mū¹io prad¾ioje jis da¾nai u¾imdavo gynybinê pozicij±, kad vėliau mū¹yje surengtų ¾udiki¹k± prie¹o kontratak±. Nepaisant daugelio mū¹ių dalyvavimo, Janas ®i¾ka i¹ Trocnovo mirė nuo maro 1424 m. spalio 11 d.
1419-1436 metais tuometinės Èekijos karalystės teritorijoje, bet ir Vokietijos pasienio kra¹tuose vyko karai tarp Jano Huso ¹alininkų, ty husitų, ir Liuksemburgų dinastijos valdovų, siekusių primesti savo vald¾i±. ant jų. ©ie karai, kaip nesunku atspėti, įėjo į istorij± Husitų karų vardu. Savo eigoje husitai da¾nai pasiekdavo didelių pergalių dėl kelių naujovių naudojimo. Visų pirma, jie gana plaèiai naudojo dar primityvius ¹aunamuosius ginklus (pavyzd¾iui, vadinamuosius kry¾minius), bet ir mū¹io metu jie u¾ėmė gynybinê pozicij±, naudodami specialius automobilius, kuriuos sujungê grandinėmis suformuodavo riedmenis. . I¹ ¹ių automobilių jie kovojo prie¹ besiver¾ianèias prie¹o kariuomenes. Pagrindinė husitų armijų stiprybė buvo pėstininkai, kavalerija buvo naudojama kontratakose, da¾niausiai paskutiniame mū¹io etape. Husitams taip pat pasisekė su puikiais vadais, tokiais kaip Janas ¯i¿ka ir Prokopas Didysis. Husitai taip pat i¹kovojo daug pergalių ¹ioje srityje – daugiausia Witkowa Gura (1420 m.) arba Doma¾lice (1431 m.).