Pagrindinė, nekarinė, Trečiojo Reicho policijos formacija buvo Ordnugspolizei (trumpiau Orpo), kuri buvo suformuota 1936 m. ir veikė iki 1945 m. 1944 metais jos gretose buvo per 400 tūkst. pareigūnai. Pati Ordnugspolizei buvo suskirstyta į keletą atskirų divizijų, o tarp jų labai įdomu buvo ugniagesių komanda (vok. Feuerschutzpolizei), kuri 1938 m. buvo pavaldi Ordnugspolizei. Verta pridurti, kad prieš tai Vokietijos civilinė priešgaisrinė tarnyba priklausė atskirų miestų, kuriuose ji veikė, jurisdikcijai. Tačiau įdomu tai, kad miestai vis tiek turėjo aprūpinti sargybinius atitinkama įranga ir atlyginimais ugniagesiams. Dėl šio organizacinio pakeitimo pasikeitė ir spalva – iki šiol ugniagesių automobiliai buvo raudoni, o ugniagesių uniformos – mėlynos spalvos. 1938 m. gaisrinės mašinos buvo pradėtos dažyti žaliai, o naujos ugniagesių uniformos buvo nudažytos šia spalva. 1941 m. Feuerschutzpolizei sudarė 86 padaliniai Vokietijoje, Austrijoje ir Generalinėje vyriausybėje. 1939-1943 metais Feuerschutzpolizei buvo įsteigti 6 ugniagesių pulkai, kurie 1943 metais buvo paversti savarankiškais batalionais. Tiek pulkų, tiek batalionų užduotys buvo vienodos – užtikrinti priešgaisrinę saugą okupuotose teritorijose ir artimiausioje vokiečių kariuomenės kaimynystėje.
Mercedes-Benz L 1500 yra vokiškas universalus lengvasis sunkvežimis iš Antrojo pasaulinio karo. Pirmieji šios transporto priemonės egzemplioriai pasirodė 1941 m., o serijinė gamyba tęsėsi 1941–1944 m. Šio automobilio visų versijų buvo pagaminta apie 9000. Transporto priemonė buvo varoma vienu Daimler-Benz M 159 varikliu, kurio galia siekė 60 AG.
Mercedes-Benz L 1500 buvo kuriamas ir gaminamas dviem variantais: A ir S. Pirmasis (L 1500 A) turėjo neišsivysčiusią galinę automobilio dalį ir dažniausiai buvo naudojamas Vokietijos ginkluotosiose pajėgose pavadinimu Kfz.70 iki pervežti karius – jis galėjo gabenti iki 7 žmonių. Šioje versijoje jis buvo naudojamas daugelyje Antrojo pasaulinio karo frontų, įskaitant: Rytų fronte 1942–1945 m., Šiaurės Afrikoje arba Italijoje 1943–1945 m. Antroji versija (L 1500 S) turėjo įmontuotą galinę transporto priemonės dalį ir buvo naudojama kaip klasikinis sunkvežimis arba kaip transporto priemonė specializuotoms užduotims atlikti, pavyzdžiui, kaip gaisrinė mašina.