Junkers Jumo 004 buvo Vokietijos Antrojo pasaulinio karo orlaivio variklis, pagamintas Junkers Flugzeug- und Motorwerke AG. Pirmą kartą jis buvo paleistas 1940 m., o pirmieji skrydžio bandymai įvyko 1942 m. Variklis – Jumo 004B versijoje – svėrė 719 kilogramų, o ilgis – 386 centimetrus. Tai buvo pirmasis masinės gamybos turboreaktyvinis variklis aviacijos istorijoje.
Būsimo Jumo 004 variklio darbai buvo pradėti jau 1939 m., o pirmieji šio tiems laikams itin naujoviško pavaros agregato bandymai įvyko 1940 m. Jumo 004 variklio darbams vadovavo dr. Anselmas Franzas, susidūręs su vis daugiau problemų ir technologinių sunkumų, ypač susijusių su variklio degimo kamera ir kompresoriaus mentėmis. Tačiau net ir tuo metu, kai buvo pradėtas gaminti serijinis variklis, jo tarnavimo laikas buvo trumpas. Jumo 004A versijos atveju variklis pilnai efektyviai galėjo dirbti apie 100 val., o 004 B versijoje ši vertė nukrito iki maždaug 75 val., nes buvo panaudotas mažesnis kiekis vertingų strateginių žaliavų, pvz. kaip aliuminis. Gamybos metu buvo sukurtos kelios tobulinimo versijos, kurios skyrėsi trauka ir svoriu, pavyzdžiui, 004 B modelio trauka buvo 8,2-8,8 kN, Jumo 004C jau 9,81 kN, o Jumo 004 E - jau 11,77 kN. . Junkers Jumo 004 variklis – įvairių versijų – buvo naudojamas kaip jėgos agregatas tokiems vokiečių lėktuvams kaip: Arado Ar-234 B arba Messerschmitt Me 262.