Pagrindinė informacija
Gamintojas | Mirage-Hobby |
Produkto kodas | mir481303 |
Svoris | 0.41 kg |
Ean: | 5901461813039 |
Mastelis | 1:48 |
Įtraukta į katalog±: | 11.1.2007 |
®ymės | PZL.23-Karas |
Od jesieni 1932 powsta³y trzy prototypy oznaczone symbolami: PZL - 23/I, PZL - 23/II i PZL - 23/III. Badania wytrzyma³o¶ciowe i statyczne PZL - 23/I zakończono w drugiej po³owie 1933 r. Prototyp wzbi³ siź w powietrze pod koniec 1934 r. W kolejnych wersjach do¶wiadczalnych dokonywano wielu poprawek takich jak: likwidacja wibracji tylnej czź¶ci kad³uba i usterzenia wysoko¶ci, wzmocnienie konstrukcji p³ata, poprawa widoczno¶ci z fotela pilota poprzez zwiźkszenie przeszklenia kabiny, opuszczenia o 10 cm miejsca mocowania silnika, zastosowanie nowego pier¶cienia o mniejszym wspó³czynniki Cx, zlikwidowano w kad³ubie komorź bombow±, przenosz±c wyrzutniki pod skrzyd³a i pod kad³ub i wiele innych. £±cznie wprowadzono ponad 100 zmian i usuniźto kilkaset usterek. Wersjź wzorcow± pod nazw± PZL - 23 Kara¶ A wprowadzono do produkcji (od po³owy 1935 r.) w liczbie 40 szt. w nowym zak³adzie PZL WP-1 (Podlaskie Zak³ady Lotnicze - Wytwórnia P³atowców nr 1) i sukcesywnie wchodzi³y one do uzbrojenia 1 Pu³ku Lotniczego oraz eksportowane by³y do Bu³garii. Podczas eksploatacji tego samolotu pojawia³y siź nowe usterki (m.in. zbyt s³aby silnik, osi±ganie ma³ego pu³apu z pe³nym uzbrojeniem, ma³a skuteczno¶ę skrzeli itd.). W wyniku likwidacji tych usterek, powsta³a druga wersja samolotu PZL - 23 Kara¶ B. Mia³ on mocniejszy silnik (Bristol Pegasus VIII o mocy 680 KM, zlikwidowano skrzela, wprowadzono ulepszone wyprofilowanie przej¶cia pomiźdzy stykiem kad³uba i skrzyd³a). Umowa z PZL opiewa³a na wyprodukowanie 210 samolotów w wersji B. Od jesieni 1936 r. zaczźto je dostarczaę do pu³ków lotniczych. W drugiej po³owie lat 30-tych, samolot PZL - 23 B Kara¶ sta³ siź podstawowym samolotem liniowym, natomiast Karasie w wersji A wycofano do szkolnictwa. Pe³ni±c s³uæbź w Polskim Lotnictwie Wojskowym, Karasie wykorzystano w kilku wiźkszych akcjach. W 1937 r. dywizjon Karasi B z 1 P.L. wykona³ pokazowe ostre bombardowanie ma³ej stacji kolejowej na linii Che³m - Brze¶ę n/B. Kilka dywizjonów liniowych skoncentrowano na lotnisku Wilno - Porubanek w ramach demonstracji si³y wobec s±siaduj±cej Litwy, natomiast w pa¼dzierniku 1938 r. kilkana¶cie Karasi z róænych pu³ków stacjonowa³o na lotnisku w Aleksandrowie, zabezpieczaj±c zajźcie Zaolzia. Zgodnie z zasadami uæycie Karasi, przeznaczano je do wykonywania zadań interwencyjnych. W kampanii wrze¶niowej wykonywa³y one niektóre zadania bojowe i rozpoznanie z powietrza. Samoloty wchodz±ce w sk³ad eskadr armijnych, Karasie bombardowa³y kolumny pancerne, wykonywa³y dalekie rajdy rozpoznawcze, na terytoria Niemiec, S³owacji i Prus Wschodnich. Pierwszym zbombardowanym obiektem na terytorium przeciwnika by³a fabryka w rejonie O³awy oraz bombardowano obiekty strategiczne na terenie Prus Wschodnich. Duæa liczba wykonywanych zadań spowodowa³a ok. 90% straty w samolotach. Ogó³em w kampanii wrze¶niowej zestrzelono 112 Karasi, a do Rumunii ewakuowano zaledwie 11 maszyn (trzy z 31 eskadry i osiem z 24 eskadry rozpoznawczej). Oprócz tego, w Rumunii znalaz³o siź 30 Karasi w wersji "A" z CWL - 1 (przekroczy³y granice w dniu 16.09 1939 r.). Po w³±czeniu Rumunii do "Paktu Trzech", w internowanych Karasiach wymieniono uzbrojenie na niemieckie i sformowano z nich eskadrź rozpoznawcz± i szkolno-treningow±. Rumunie uæywali Karasi na froncie wschodnim. Ostatni Kara¶ wykorzystywany by³ w Rumunii do 1946 r., jako holownik celu powietrznego.
Atsisiųskite Mirage Hobby produktų katalog± PDF formatu
Nuo 1932 metų rudens buvo pagaminti trys prototipai, pa¾ymėti simboliais: PZL - 23 / I, PZL - 23 / II ir PZL - 23 / III. PZL - 23 / I stiprumo ir statiniai bandymai buvo atlikti 1933 m. antroje pusėje. Prototipas pakilo 1934 m. pabaigoje. Vėlesnėse eksperimentinėse versijose buvo atlikta daug patobulinimų, tokių kaip: galinės dalies vibracijos pa¹alinimas. fiuzelia¾o ir auk¹čio uodegos sutvirtinimas, sklandmens konstrukcijos sustiprinimas, matomumo i¹ piloto sėdynės pagerinimas padidinus kabinos stiklus, variklio tvirtinimo vietos pa¾eminimas 10 cm, naujo ¾iedo su ma¾esniu Cx koeficientu panaudojimas, bombos kamera buvo nuimtas fiuzelia¾as, po sparnais ir po fiuzelia¾u perkelti e¾ektoriai ir daugelis kitų. I¹ viso atlikta per 100 pakeitimų ir i¹taisyta keli ¹imtai klaidų. Modelio versija pavadinimu PZL - 23 Kara¶ A buvo pradėta gaminti (nuo 1935 m. vidurio) 40 vienetų naujoje PZL WP-1 gamykloje (Podlaskie Zak³ady Lotnicze - Wytwórnia P³atowców Nr. 1) ir paeiliui įtraukta į 1-ojo aviacijos pulko ginkluotės ir buvo eksportuoti į Bulgarij±. Eksploatuojant ¹į orlaivį atsirado naujų defektų (įskaitant per silpn± variklį, ¾emo auk¹čio pasiekim± pilnais ginklais, ¾em± ¾iaunų efektyvum± ir kt.). Pa¹alinus ¹iuos defektus, buvo sukurta antroji lėktuvo PZL versija - 23 Kara¶ B. Jis turėjo galingesnį variklį (Bristol Pegasus VIII su 680 AG, pa¹alintos ¾iaunos, patobulintas perėjimo tarp fiuzelia¾o profiliavimas ir buvo pristatytas sparnas). Sutartis su PZL buvo sudaryta dėl 210 B versijos lėktuvų gamybos. 1936 m. rudenį jie pradėti tiekti aviacijos pulkams. Trečiojo de¹imtmečio antroje pusėje PZL - 23 B Kara¶ lėktuvas tapo pagrindiniu lėktuvu, o A versija Karasie buvo pa¹alinta i¹ mokyklos. Tarnaudamas Lenkijos karo aviacijoje, Karas buvo panaudotas keliose didesnėse akcijose. 1937 m. Karasi B eskadrilė i¹ 1 PL surengė demonstracinį staigų ma¾os gele¾inkelio stoties Che³m – Brest n / B linijos bombardavim±. Kelios linijos eskadrilės buvo sutelktos Vilniaus - Porubanek oro uoste, demonstruojant jėg± prie¹ kaimyninź Lietuv±, o 1938 m. spalį Aleksandrovo oro uoste buvo dislokuota keliolika karų i¹ įvairių pulkų, u¾tikrinant Zaolzie u¾ėmim±. Pagal taisykles Karasi buvo naudojamas intervencinėms u¾duotims atlikti. Rugsėjo kampanijoje jie atliko kai kurias kovines u¾duotis ir ¾valgyb± i¹ oro. Į kariuomenės eskadriles įtraukti lėktuvai bombardavo ¹arvuotas kolonas, vykdė ilgus ¾valgybinius reidus Vokietijos, Slovakijos ir Rytų Prūsijos teritorijose. Pirmasis objektas, kuris buvo subombarduotas prie¹o teritorijoje, buvo gamykla netoli Olavos. Buvo subombarduoti strateginiai objektai Rytų Prūsijoje. Daugybė atliktų u¾duočių lėmė apie 90% nuostolių lėktuvuose. I¹ viso rugsėjo kampanijoje buvo numu¹ta 112 "Karasi", o į Rumunij± buvo evakuota tik 11 ma¹inų (trys i¹ 31 eskadrilės ir a¹tuonios i¹ 24 ¾valgų eskadrilės). Be to, Rumunijoje buvo 30 A versijos su CWL - 1 Karasi (jie kirto sien± 1939 m. rugsėjo 16 d.). Rumunij± įtraukus į Trijų pakt±, internuotas Karas buvo pakeistas į vokiečių ginkluotź ir suformuota ¾valgybos bei mokomoji eskadrilė. Rumunai naudojo Karasį Rytų fronte. Paskutinis Karas buvo naudojamas Rumunijoje iki 1946 m. kaip oro taikinio vilkikas. Techniniai duomenys (versija B): ilgis: 9,68 m, sparnų plotis: 13,95 m, auk¹tis: 3,3 m, did¾iausias greitis: 319 km/h, kopimo greitis: 6,7 m/s, prakti¹kos lubos: 7300 m, maksimalus nuotolis: 1260 km, ginkluotė: stacionari - 2 kulkosvaid¾iai Vickers F 7,7 mm, 1 kulkosvaidis wz.33 kalibras 7,92 mm, pakabinamas - iki 700 kg bombų.
Klaida apra¹yme? Prane¹kite apie problem±
...