Hastati (vienaskaita: Hastatus) – respublikos laikų (509 m. pr. Kr. – 31 m. pr. Kr.) Romos pėstininkai, formaliai veikę iki konsulo Mariaus reformų, įvykdytų apie 100 m. Šioje rikiuotėje, kaip ir Principo gretose, kovojo kareiviai, turintys tam tikrą kovinę patirtį, tikriausiai kilę iš vidutines pajamas gaunančių romėnų visuomenės sluoksnių. Hastati kartu su Principesu sudarė Romos legiono stuburą ir pagrindinę smogiamąją jėgą. Jie taip pat buvo gausiausia pėstininkų rūšis Respublikos legione. Būtent jų požiūris dažniausiai nulemdavo pergalę ar pralaimėjimą mūšyje. Vienas šios rikiuotės karys turėjo didelį medinį skydą (lot. scutum) kaip gynybinę ginkluotę su geležine armatūra centre (lot. umbo). Spėjama, kad toks skydas greičiausiai pateko į Romos kariuomenės tarnybą samnitų karų metu (343-290 m. pr. Kr.). Taip pat buvo metalinis krūtinkaulis (lot. phylax), dažniausiai vienas spirgas ir bronzinis šalmas – dažnai Montefortino tipo. Trumpas kardas, vadinamas gladijus, buvo naudojamas kaip šalutinis ginklas, o pagrindinis ginklas buvo dvi ietys, vadinamos pilum. Taip ginkluoti Hastati, be kita ko, kariavo Pūnų karų (264–146 m. pr. Kr.) metu arba Romos karuose su Makedonija ir Seleukidų valstybe II a. pr. Kr. pradžioje.
Velici (lot. Velitai) – respublikos laikų (509 m. pr. Kr. – 31 m. pr. Kr.) Romos lengvieji pėstininkai, formaliai veikę iki konsulo Mariaus reformų, įvykdytų apie 100 m. Šioje rikiuotėje dažniausiai kovojo jauniausi ir mažiausiai patyrę kariai, o tikriausiai ir tie, kurie buvo kilę iš skurdžiausių socialinių sluoksnių. Romos velitų vaidmuo mūšio lauke apsiribojo susirėmimų su priešu inicijavimu, romėnų legionų raidos aprėptimi, taip pat priešo persekiojimu. Vienas šios rikiuotės karys buvo labai lengvai ginkluotas. Pagrindinis gynybinis ginklas buvo apvalus skydas (lot. parma), kurio skersmuo retai viršija 1 metrą, o ant galvos buvo šviesus odinis šalmas. Velitai dažnai dėvėjo laukinių gyvūnų, ypač vilkų, odas, taip galbūt turėdami omenyje mitą apie Kapitolijaus vilką. Kaip puolamąjį ginklą jie daugiausia naudojo trumpas 1–1,2 metro ilgio ietis, o kaip šoninį ginklą – trumpus kardus.