Pirmieji tankai vokieèių armijoje pasirodė Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje – tai buvo A7V ma¹inos. Pasira¹ius Versalio sutartį, Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms buvo u¾drausta kurti ¹arvuotus ginklus, taèiau Vokietijos pusė ¹ių apribojimų nepaisė ir slapta kūrė ¹arvuotus ginklus. Taèiau 1933 metais į vald¾i± atėjus Adolfui Hitleriui, ¹i raida tapo visi¹kai oficiali, o 1935 metais buvo suformuota 1-oji ¹arvuoèių divizija. 1935-1939 m. buvo formuojami tolesni padaliniai, kurių pagrindinė įranga buvo Pz.Kpfw automobiliai: I, II, III ir IV. Vien± ¹arvuot± divizij± tuo metu sudarė tankų brigada, suskirstyta į du ¹arvuotus pulkus, motorizuot±j± pėstininkų brigad± ir pagalbinius dalinius, be kita ko: ¾valgybos, artilerijos, prie¹lėktuvinių ir sapierių. Jį visu etatu sudarė apie 300 tankų. Taip pat verta pridurti, kad vokieèių ¹arvuotos pajėgos (vok. Panzerwaffe) buvo apmokytos ir parengtos įgyvendinti ¾aibi¹ko karo doktrin±, o ne – kaip daugelyje to meto armijų – remti pėstininkų veikl±. Todėl mokymuose "pancerniaków" buvo akcentuojamas funkcijų pakeièiamumas, karininkų ir puskarininkių nepriklausomumas priimant sprendimus ir geriausias turimų tankų techninis meistri¹kumas. Visa tai lėmė didelius vokieèių ¹arvuotosios ginkluotės pasisekimus Lenkijoje 1939 m., bet ypaè Vakarų Europoje 1940 m. Taip pat kovose ©iaurės Afrikoje – ypaè 1941–1942 m. – Vokietijos ¹arvuotos pajėgos pasirodė es±s labai sunkus prie¹ininkas. Iki invazijos į SSRS vokieèių ¹arvuotų divizijų skaièius i¹augo beveik dvigubai, taèiau tankų skaièius ¹iuose daliniuose suma¾ėjo iki ma¾daug 150-200 ma¹inų. Taip pat vykstant kovoms Rytų fronte, ypaè 1941–1942 m., vokieèių ¹arvuoèiai buvo prana¹esni u¾ savo sovietų prie¹inink± mokymu ir organizavimu. Taèiau kontaktas su tokiomis transporto priemonėmis kaip T-34 ar KW-1 privertė 1942 ir 1943 metais į linij± įvesti tankus Pz.Kpfw V ir VI. Didėjantys nuostoliai Rytų fronte, taip pat pralaimėti mū¹iai – prie Stalingrado ar Kursko – privertė vokieèių "Panzerwaffe" susilpnėti. Jo struktūroje buvo sunkiųjų tankų batalionai (su 3 tankų kuopomis), o 1943 metais buvo įkurtos ¹arvuotųjų grenadierių divizijos. Taip pat vis labiau ry¹kėjo sovietų pusės prana¹umas, o nuo 1944 metų – būtinybė vienu metu kovoti su sovietų kariuomene rytuose ir su s±jungininkais vakaruose. Taip pat daroma prielaida, kad būtent tada (1944–1945 m.) vokieèių ¹arvuotų pajėgų rengimas buvo silpnesnis nei ankstesniu laikotarpiu ir nesudarė tokio reik¹mingo prana¹umo vokieèių pusėje nei anksèiau. Paskutinės didelio masto vokieèių "Panzerwaffe" operacijos buvo puolimai Ardėnuose (1944–1945) ir Vengrijoje (1945).