Fallschirmjäger yra bendras tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo vokieèių oro desantininkų vienetų terminas. Pirmasis para¹iutų būrys buvo surengtas nacistinėje Vokietijoje 1936 m. – galbūt dėl stebėjimų, atliktų per praėjusių metų sovietų manevrus. Pirmasis desantininkų būrys buvo sukurtas Hermano Göringo iniciatyva ir buvo paskirtas į Liuftvafê. Po metų (1937 m.) pirmasis tokio tipo dalinys buvo pavaldus Vermachtui, o tiksliau – sausumos pajėgoms. 1938 m. ¹ie daliniai buvo sujungti ir i¹plėsti iki 7-osios aviacijos divizijos, kuriai vadovavo generolas Kurtas Studentas. Jį sudarė pėstininkai para¹iutu, sklandytuvus gabenti apmokyti kariai ir lėktuvais į mū¹io lauk± gabenami pėstininkai. Antrojo pasaulinio karo metu buvo sukurta daugiau Fallschirmjäger padalinių, įskaitant. 1943 m. 7-osios aviacijos divizijos pagrindu buvo įsteigtos 1-oji ir 2-oji para¹iutų divizijos. 1939-1941 metais vokieèių Fallschirmjäger buvo naudojamas pagal paskirtį (pvz., 1940 m. kautynėse Vakarų Europoje), taèiau po didelių nuostolių, patirtų per mū¹į Kretoje 1941 m., pradėjo vokieèių para¹iutų kariuomenė. būti naudojami visų pirma kaip elitiniai pėstininkų vienetai, kurių vaidmuo jiems pasirodė labai sėkmingas, s±jungininkų tarpe pelnês "¾aliųjų velnių" pravardê.
Batalia, Lenkijoje ¾inoma kaip Monte Cassino mū¹is i¹ esmės yra s±jungininkų ir vokieèių armijų susidūrimų ir mū¹ių serija, vykusi 1944 m. sausio 17 – gegu¾ės 19 dienomis ¹iandieninėje Italijoje. Vienu metu, 1944 m. gegu¾ės mėn., mū¹yje dalyvavo apie 105 000 ¾monių. s±jungininkų karių ir ma¾daug 80 tūkst. vokieèių kareiviai. S±jungininkų pusėje ¹ios operacijos vyriausi±jį vad± pratybų atliko feldmar¹alas Haroldas Aleksandras, o i¹ Vokietijos – feldmar¹alas Albertas Kesserlingas. Tuo tarpu Lenkijos ginkluotųjų pajėgų 2-ojo korpuso vadas, palau¾ês vokieèių gynyb± prie Monte Cassino, buvo generolas W³adys³awas Andersas. Liri upės slėnis ir ¹alia jo esanti Monte Cassino kalva (kartu su kitomis ¹ios srities kalvomis) sudarė natūrali± barjer±, galėjo sustabdyti kariuomenê, ¾ygiuojanèi± i¹ Italijos pietų į ¹iaurê, link Romos. Albertas Kesserlingas tai puikiai ¾inojo ir dėl ¹ios prie¾asties netrukus po s±jungininkų i¹silaipinimo Sicilijoje ir Pietų Italijoje įsakė ¹ioje vietovėje sukurti įtvirtinimų juost±, vadinam±j±. Gustavo linija. ©i linija pasirodė esanti veiksminga kliūtis sustabdyti s±jungininkų puolimus, prasidėjusius 1944 m. sausio 17 d. Vėlesni i¹puoliai, įvykdyti 1944 m. vasario–baland¾io mėnesiais, nors ir įtempė vokieèių pozicijas, nesibaigė prover¾iu. Puolimas, pasibaigês galutiniu prasiver¾imu ir kuriame did¾iulį vaidmenį atliko Lenkijos kariuomenė, buvo pradėtas 1944 metų gegu¾ės 12 dien±, o atnaujintas gegu¾ės 16 dien±. Galiausiai jis gegu¾ės 18 d. perėmė benediktinų vienuolyno griuvėsius Monte Cassino. Simbolinis pergalės antspaudas mū¹yje buvo skambutis nuo Monte Cassino kalvos. Kita vertus, 2-ojo korpuso karių didvyri¹kum± įvertino feldmar¹alas Aleksandras, kuris po mū¹io pasakė:[…] Jei man būtų leista rinktis i¹ kokių nors karių, kuriems norėèiau vadovauti, rinkèiausi jus – lenkus ".