1920-aisiais ir – ypač – 1930-aisiais Raudonoji armija sparčiai vystėsi didindama savo postus, taip pat padidindama techninių ginklų, pirmiausia šarvuotų, prisotinimą. Vis dėlto pėstininkai buvo pagrindinis ir pagal skaičių didžiausias Raudonosios armijos elementas. Intensyvus kiekybinis šio tipo ginklų kūrimas prasidėjo 1929/1930 metų sandūroje. 1939 m., dar prieš agresiją prieš Lenkiją, sovietų pėstininkai buvo suformuoti į 173 divizijas (vadinamąsias šaulių divizijas), kurių didžioji dalis buvo suskirstyta į 43 korpusus. Verta pridurti, kad po 1939 metų rugsėjo kampanijos šis skaičius dar labiau išaugo. Sovietų šaulių diviziją 1941 m. sudarė trys šaulių pulkai (po tris batalionus), artilerijos pulkas, po prieštankinės ir priešlėktuvinės artilerijos divizijos, taip pat žvalgybos ir ryšių batalionai. Iš viso jame buvo apie 14 500 žmonių. Tačiau iki 1945 m. ši padėtis smarkiai pasikeitė, todėl buvo sudaryta maždaug 11 500–12 000 žmonių divizija, kurią sudarė trys pėstininkų pulkai, artilerijos brigada, susidedanti iš trijų pulkų, savaeigė artilerijos eskadrilė ir daug paramos vienetų, įskaitant priešpriešinius. tankų, priešlėktuvinių ginklų ir ryšių. Taip pat žymiai padidėjo pėstininkų dalinių prisotinimas kulkosvaidžiais - pavyzdžiui, su automatais APsZ 41, o vėliau ir APsZ 43.
Berlyno mūšis arba Berlyno mūšis yra paskutinis Antrojo pasaulinio karo sausumos mūšis, vykstantis Europoje. Pagrindinis jos tikslas buvo Raudonajai armijai užgrobti Trečiojo Reicho sostinę ir taip nutraukti karo veiksmus. Šis milžiniškas mūšis prasidėjo 1945 metų balandžio 16 dieną ir baigėsi tų pačių metų gegužės 9 dieną. Skaičiuojama, kad iš Vokietijos pusės jame dalyvavo apie 750 000 žmonių. karių, 1,5 tūkst tankų ir šturmo pabūklų bei maždaug 2,2 tūkst. lėktuvas. Sovietų pusėje kovėsi apie 2,5 mln. karių, 6,3 tūkst tankų ir šturmo pabūklų bei maždaug 7,5 tūkst. lėktuvas. Raudonoji armija šiai operacijai taip pat sutelkė neįtikėtiną skaičių – apie 42 000. patrankos ir minosvaidžiai! Operacijos pradžia prasidėjo mūšiais dėl Seelow aukštumų ir mūšiais prie Halbės. Sovietų kariuomenė per kelias dienas nuo operacijos pradžios priartėjo prie Berlyno, pradėdama kruvinas ir sunkias gatvių kovas. Galiausiai mūšis baigėsi visiška SSRS pergale, kurią simbolizavo ir Adolfo Hitlerio savižudybė 1945 metų balandžio 30 dieną, ir sovietinės vėliavos pasodinimas Reichstage. Verta pridurti, kad operacijoje dalyvavo ir lenkų kariuomenė, veikusi kaip 1-osios Lenkijos armijos dalis.