1920-aisiais ir 1930-aisiais Raudonoji armija buvo intensyviai vystoma tiek didinant darbo vietų skaičių, tiek prisotinant techniniais ginklais. Viena dinamiškiausiai vystomų ginklų rūšių buvo artilerija (tiek vamzdinė, tiek raketa), kuri buvo laikoma vienu iš pagrindinių, jei ne itin svarbių, ginklų rūšių mūšio lauke. Tuo metu (ty XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje) Raudonajai armijai buvo pristatyti keli sėkmingi pabūklai, o 76,2 mm F-22 divizijos pabūklai, 122 mm M1931 / 37 lavono pabūklai arba 122 mm patrankai nusipelno ypatingo dėmesio. -haubica M1937 (MŖ-20) 152 mm skersmuo. Tai buvo ginklai, sukurti ir modernizuoti per Antrąjį pasaulinį karą ir kurie iš esmės nesiskyrė nuo savo kolegų vokiečių armijoje. Taip pat verta paminėti, kad Raudonoji armija kūrė ir labai sunkiąją artileriją, kaip pavyzdys buvo pristatyta 203 mm haubicos Br-4, kurios gamyba pradėta 1932 m., ginkluotė. Verta pridurti, kad 1941 metais sovietų šaulių divizijoje iš viso buvo 144 įvairaus kalibro ir įvairios paskirties pabūklai, o divizijai priklausė artilerijos pulkas, susidedantis iš penkių pabūklų ir haubicų eskadrilių. Kita vertus, 1945 metais pėstininkų divizijoje 130 įvairaus kalibro ir įvairios paskirties pabūklų, taip pat 12 savaeigių pabūklų (labai dažnai SU-76) buvo sumažintoje padėtyje, palyginti su 1941 m. Be to, sovietų pėstininkų divizijos dažnai buvo remiamos mūšyje su atskirais artilerijos pulkais.
Kursko mūšis (vokiškas kodinis pavadinimas: Operation Zitadelle) yra plačiai pripažintas – ne visai tiksliai – kaip didžiausias šarvuotų mūšis Antrajame pasauliniame kare ir didžiausias šarvuotų mūšis Rytų fronte. Tai atsitiko po vokiečių pralaimėjimo Stalingrade 1943 m. vasario mėn., bet ir po sėkmingo vokiečių atsako puolimo Charkove tų pačių metų kovą. Vokiečių pusė, stodama į mūšį, tikėjosi visiško strateginės iniciatyvos įsisavinimo, sovietų pusės uždavinio su kuo didesniais nuostoliais, taip pat sovietų puolimo speneliu, kurio tikimasi 1943 metų vasarą. Raudonoji armija laikėsi gynybinės pozicijos, pradinėje operacijos fazėje bandydama iškraujuoti puolančius vokiečius iš kraujo, o vėliau pereiti į atsakomąjį puolimą. Mūšis Kursko lanku prasidėjo 1943 metų liepos 5 dieną ir kartu su sovietų Orlovo ir Belgorodo operacijomis truko iki tų pačių metų rugpjūčio 23 dienos. Jo eigoje, nepaisant reikšmingų vokiečių armijos pajėgų ir naujausių tankų "Tiger" ir "Panther" bei tankų naikintojų "Ferdinand", pergalę pasiekė sovietai, kurie labai gerai pasiruošė šiam mūšiui ir, nepaisant patirtų didžiulių nuostolių, galėjo pereiti į kontrpuolimą. Kursko mūšis tapo vienu iš lūžių Antrajame pasauliniame kare. Skaičiuojama, kad dėl to (nuo liepos 5 d. iki rugpjūčio 23 d.) Vokietijos kariuomenė prarado apie 240 000 karių – žuvusių, sužeistų ir paimtų į nelaisvę, apie 1 300 tankų ir apie 1 000 lėktuvų. Raudonosios armijos nuostoliai neabejotinai buvo didesni.