Bucovice pilis – tai gyvenamasis pastatas, iškilęs dabartinės Čekijos teritorijoje, o tiksliau – Pietų Moravijoje. Pastatas iškilo Renesanso epochoje ir, kas įdomu, tai ne senesnio pastato rekonstrukcija, o nuo pat pradžių – nuo planavimo etapo – buvo statomas pagal to laikmečio architektūrines prielaidas. Jame pristatomas vadinamasis tipas Pallazzo in fortezza, tai yra, viena vertus, jis atlieka nuostabios ir prabangios rezidencijos (rūmų) vaidmenį, kita vertus, turi gynybinių savybių, tokių kaip griovys. Verta paminėti, kad panašius architektūrinius sprendimus įgyvendino ir Lenkijos Respublikos teritorijoje esanti Krzyŋtopķr pilis – Krzysztofo Ossoliņskio rezidencija. Bucovice pilis taip pat turi nuostabų kiemą su 90 kolonų, kurios yra padengtos karo bareljefais, heraldine ir gyvūnų tematika. Šiuo metu Bucovice pilis yra turistų traukos vieta, jos teritorijoje rengiama daugybė parodų.
Kosto pilis yra Čekijos tvirtovė, datuojama vėlyvaisiais viduramžiais, esanti Šiaurės Bohemijoje. Remiantis šaltinių studijomis, galima teigti, kad Kosto pilis buvo pastatyta XIV amžiaus pirmoje pusėje ir tikrai iki 1349 m. Nuo pat įkūrimo, per viduramžius ir didelę dalį šiuolaikinės eros, ji atliko svarbias karines funkcijas. Jis taip pat turi puikių gynybinių savybių, nes kyla ant žemos uolos, apsuptos tankių miškų. XIV amžiaus pabaigoje pilis buvo apsupta grioviu ir gerokai išplėsta. Tikriausiai 1412 metais pilyje buvo pastatyta koplyčia, iš pradžių statyta gotikinio stiliaus. 1497 m. tvirtovę perėmė tuometinis karaliaus kancleris Janas Szelemberkas, kuris tvirtovę gerokai išplėtė ir sustiprino. XVI amžiuje pilis buvo modernizuota ir galbūt iš dalies pritaikyta šiuolaikinio karo meno reikalavimams, tačiau tai nėra tikras. Per Trisdešimties metų karą (1618-1648) pilį užėmė Švedijos kariuomenė. Pastatas, laimei, išgyveno vėlesnę istorinę sumaištį – ypač Antrąjį pasaulinį karą – ir 1948 m. tapo Čekoslovakijos valstybės nuosavybe. Po komunizmo žlugimo 1993 m. ji grįžo pirminiams savininkams.